išristi

išrìsti, ìšrita, išrìto (ìšritė) tr. 1. SD420, Q255, N, K, DŽ išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išrìst [rąstą] iš vežimo Vlkj. Išrìsk kubilą laukan iš trobos J. Išrìskim iš duobės šitą akmenį Š. Jam (išklišusiam, kreivakojui) tekinį par tarpą kojų išrìstum Rs. Ponas ìšrita bačkas alaus – gerkit Prng. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau S.Čiurl. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito S.Dauk. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties rš. Išrìsti daug lengviau, nekaip įristi Kal. Kas gi akmenus ìšritė šitokio didumo? LKT295(Alz). | refl. tr. Š: Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti V.Bub. ║ išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė LTR(Slk). Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, ìšritė vidurius Dkšt. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę Varn. Išrìtot žarnas, ištįsčiojot JV759. Ìšritė vėdarus [gyvulio] Strn. ^ Kad jam vėdarus išristų̃! (keik.) Prng. ║ prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį ìšrita, saulutė jau aukštai Gs. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti Vvr. 2. ritant, voliojant nulipdyti: Išrìsk man vaikelį iš sniego Jrb. 3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išrìsk tu visą dieną! Slm. 4. refl. išriedėti: Akmuo išsirìto iš rankų KI378. Beregint iš spintos išsirito dešra P.Cvir. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsirìto Jrk12. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn V.Bub. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas LTR(Slk). ║ refl. išnirti, pasirodyti (apie saulę, mėnulį): Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją (žemę) džiovino savo šiltais spinduliais J.Marc. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis rš. ║ refl. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsirìto viršum veleno Vlk. 5. refl. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo A.Vencl. 6. Š, Skr ritant (kiaušinius) išlošti. 7. refl. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo J.Balt. 8. refl. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas V.Bub. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį BsPII123. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsirìto K.Donel. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys rš. 9. refl. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas S.Čiurl. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras rš. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin rš. Abi jau jis išsirìto iš namų, tai jau ik vakari nepareis Mrs. 10. refl. išsiveržti (apie garsą): Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis rš. 11. refl. LL288 išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsirìto iš duobės Š. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių BsPII307. Inlėkė ir negali išsirìst iš duobės Klt. Ar dar tu neišsirìsi iš to kinio?! Skr. Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi Vvr. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais M.Valanč. Delto iš ratų da greit išsìritė Sdk. ^ Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) K.Saj. 12. prk. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan.): Vargu nevargu Jono bernioką ìšritė (išgydė) Dglš. Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išrìst Klt. | Būč neišrìtus be pieno [paršiokų] Klt. | refl. N, DŽ: Manėm, ka būs po vaiko, ale išsirìto (pagijo) Rdn. Išsìričiau iš ligos Dglš. Išsiritáu iš ligų šiaip taip Krš. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč Sdk. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Sdk. Kaip tu išsirìsi iš tų skolų? Krš. Kad jau kaip nors iš skolos išsirìst Skdt. Iš skolų išsiritu B. Niekaip negaliu iš vargų išsirìst Mrj. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų Pj. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų J.Jabl. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsirìsti, kaip jau į kitą patenki Vvr. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsirìst, kad jam šeimyna neklauso K.Donel. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių J.Balč. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru Vv. Dobilų vis bent pusė išsirìs (išliks) Ll. | Kaip tie miesčionai išsìrita [be ūkio], pasakyk Rdn. 13. refl. pasigalynėti: Eikiav išsirìskiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį Slnt. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm Brs. 14. refl. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsirìto Skr. 15. refl. N, BŽ81, DŽ prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsìritė pirmieji viščiukai Ps. I teip sausai išsirìto: nė bambuoti, nė nieko Jrb. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsìritė Slm. Vištyčiai išsirìtę KI141. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie BsPIII296. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko SI24. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka rš. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės rš. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita LTR(Žgč). Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi Vlk. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą LTR(Šil). Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito sp. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės rš. Išsiritusios iš korių jaunos bitės J.Krišč. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės J.Krišč. 16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) Šts. Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi M.Valanč. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją brš. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų rš. Šiaip teip jį dėdė ìšritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) Klt. Turė[jo] darbo, iki visas išrìto (išklausė visų išpažinties) Gs. | refl.: Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos Plš.

◊ ant velė́nos išsirìsti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsirìs ant velė́nos Ds. In velė́nos išsìritei, ir tau Dieve dėkui Aln.

tìk iš kiaušìnio išsirìtęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Tìk iš kiaušìnio išsirìtęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti Jnšk.

\ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi